Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas
RSS ikonėlė Pagrindinio puslapio ikonėlė
  • „Šluota“ – 80 m.

    Paskelbta Gegužė 2nd, 2014 Šarūnas Be komentarų

    „Šluota“ — 80 m.

    1934 m. pavasarį Kaune išėjo pirmasis „revoliucinio“ iliustruoto satyros laikraščio„Šluota“ numeris.

    Artėjant Gegužės Pirmosios šventei, leidinys jau buvo pasiekęs provinciją.

    „Šluotą“ išleido LKP Kauno rajono komiteto vadovaujama Meno mokyklos pirmoji partinė kuopelė ir „pažangių mokinių“ grupė.

    Palėpės „Šluota“

    1934 m. „Šluota“ vadinta palėpės šluota, nes B. Motuza ir B. Žekonis žurnalą spausdino Kauno meno mokyklos grafikos studijoje, palėpėje. Vėliau spausdinimas buvo perkeltas į Tvirtovės g. 86 (sovietmečiu – Jaunosios Gvardijos g. 146).

    1940 m. pirmame numeryje, redakcijos skiltyje, taip aprašoma „Šluotos“ gimimo (atsiradimo) istorija:

    „Š l u o t a gimė palėpėje 1934 m. Revoliucinių dailininkų grupė anose sunkiose sąlygose išleido 5 numerius grolografuotos Š l u o t o s su linoleumo karikatūromis…“

    Pirmasis numeris buvo šešiolikos puslapių. Formatas – 32×23 cm., rausvais viršeliais. Leidinį norėta spausdinti raudonais viršeliais, tačiau nepavyko gauti tinkamo popieriaus.

    1934 m. Pirmasis „Šluota” numerio viršelis. Pieš. S. Žukas.

    Viršelio piešinį – tris galvas, simbolizuojančias militarizmą, kapitalizmą ir klerikalizmą, virš kurių kabojo šluota, – nupiešė S. Žukas.

    Pirmajame puslapyje paskelbtas programinis straipsnis „Menas – galingas ginklas“ (tipiškas raudonų revoliucionierių „išnarintų smegenų“ tekstas):

    „Mes, dailininkų grupė, darbininkų ir vals­tiečių sūnūs, išsiliuosavę iš „tautiško meno“, „gryno meno“, iš „formalinio meno“ ir iš kitokio fašistinio meno pinklių, stojam į darbininkų klasės kovotojų eiles. Menas klasių kovoj galingas ginklas. Tai supranta bur­žujai ir jų fašistinė valdžia. Jie stengiasi tą ginklą išlai­kyti savo rankose, bet nepajėgia. Geriausių ir doriausių Lietuvos dailininkų dalis pereina į revoliucinių daili­ninkų gretas ir kartu su Lietuvos darbininkais ir darbo valstiečiais stoja į atkaklią kovą prieš kruviną fašizmą ir už Sovietų Lietuvą“.

    Nurodę, kad žymiausi pasaulio rašytojai ir dailininkai pereina į revoliucinio meno pozicijas, straipsnio autoriai formuluoja ir artimiausius Lietuvos dailininkų uždavinius: „Mūsų rankose nėra jokių legalių galimybių. Fašistai užsmaugia kiekvieną rev. minties pasireiškimą. Mūsų nelegalios galimybės ribotos ir netobulos. Tačiau mes žinom, kad palėpėj gimę dalykai didelės galybės, jei tik jie persunkti revo­liucine dvasia, valia ir mintimi. Leisdami šį pirmą saty­ros laikraštį, stengiamės parodyti lietuviškos buržuazi­jos šlykštų ir niekšišką veidą. Žiūrėkite, kaip atrodo buržuazija be kaukės. Stojam į bendrą revoliucinės ko­vos frontą, vadovaujamą Lietuvos Komunistų partijos, prieš fašistų išnaudotojų valdžią ir prieš bendrą viso pasaulio darbininkų priešą – kapitalizmą“.

    Straipsnį parašė dailininkai V. Mackevičius, B. Motuza, S. Žukas, B. Žekonis ir P. Vaivada.

    Leidinį spausdinti padė­davo A. Žebrauskas ir J. Sližys. Iniciatyvinę žurnalo leidimo grupę (redkolegiją) sudarė I. Trečiokaitė-Zebenkienė, V. Mackevičius, B. Žekonis ir S. Žukas.

    Daugumos 1934 m. „Šluotos” straipsnių, vaizdelių ir korespon­dencijų stilius bei kalba priminė LKP atsišaukimus, agitacinius ir propagandinius komunistinės pogrindinės spaudos straipsnius.

    p.s.
    Satyros ir humoro žurnalas „Šluota“ 1934 m. įsteigtas ir leistas nelegaliai.

    1934 m. „Šluota“ įvardijama kaip „satyros laikraštis” (ne žurnalas).
    1940-1941 m. „Šluota“ – satyros ir humoro savaitinis laikraštis (o ne žurnalas, nors tokiu jį tituluoja sovietinė spauda).

    www.facebook.com/caricatura.lt

    Komentuoti